Karališkasis Berūnas

Pirmasis rašytinis miesto paminėjimas yra garsaus Čekijos karaliaus Otokaro II XIII a. antrosios pusės dokumente, kuriame vartojama lotyniška Berūno pavadinimo forma – Verona. Tuo metu per miestą ėjo svarbus prekybinis kelias iš Prahos į Bavariją, be to, tai buvo trumpiausia ir lengviausia jungtis tarp Prahos ir Plzeno. Otokaras įkūrė gyvenvietę, kuri išaugo į miestą. Valdant jo sūnui’Vaclovui II Bohemiečiui, miestas buvo gerokai rekonstruotas, atsirado istorinis centras, kai kuriose dalyse išlikęs iki šių dienų. 1303 m. Vaclovas II taip pat suteikė miestui tam tikrų privilegijų, dėl kurių Berūnas tapo karališkuoju miestu, ėmė klestėti, paskui sparčiai vystėsi amatai, tarp jų ir puodininkystė. raudona keramika su baltais ornamentais iš Berouno išgarsėjo visoje karalystėje.

Iki šių dienų miestelyje dominuoja du bokšto vartai, į kuriuos užlipus galima apžvelgti apylinkes. Iš Miestska hora apžvalgos bokšto, pastatyto Pirmosios Respublikos laikais, atsiveria dar geresnis vaizdas. Jį rasite netoli meškų aptvaro, kuriame gyvena du rudieji lokiai - Kuba ir Matėjus. Aktyviam laisvalaikiui siūlome apžiūrėti populiarų dviračių taką palei upę arba vandens parką, riedlenčių parką, vaikų’eismo aikštelę, baidarių ir plaustų, skirtų plaukioti Berounkos upe, nuomos punktą arba malonų golfo aikštyną. Būtinai turėtumėte aplankyti Keramikos muziejų, Bohemijos karsto muziejų ir Geoparką Barrandien. Vietinių restoranų įvairovė patiks mėgstantiems gastronomiją. 

Kasmet pavasarį ir rudenį pagrindinėje miesto aikštėje vyksta Garbanotų dirbinių turgus, turintis ilgametes tradicijas. Berouno keramikos produkcija, pagaminta XVI a. pabaigoje^{ir XVII a. pradžioje, priklauso inkunabulams – seniausiems Užpoliarės Europos glazūruotos keramikos modeliams. Visa ankstyvųjų laikų Vidurio Europos keramika lyginama su žymiausiu Berūno ąsočiu, sukurtu Šimono Nemazalo XVIth a.}