Karlšteino pilis buvo baigta statyti 1365 m. Ji išsiskiria kaskadiniu išdėstymu pagal atskirų pilies dalių svarbą. Žemiausiame taške, už pilies sienų rasite gyvenvietę su pilies valdytojo namais ir įdomiai suprojektuotu šuliniu. Virš jų išsidėstę dviejų aukštų imperatoriškieji rūmai su karaliaus, jo dvaro ir bajorų kambariais. Aukštesniame lygyje įsikūręs Marijos bokštas su koplyčiomis, o pačiame viršuje rasite aukščiausią Didįjį bokštą, kuriame buvo saugomi Čekijos karūnos brangenybės. Kopimas laiptais nuo žemiausio lygio iki aukso ir brangakmenių pilno bokšto yra išskirtinė patirtis.
Šventojo Kryžiaus koplyčia Didžiajame bokšte
Didžiajame bokšte įsikūrusi Šventojo Kryžiaus koplyčia sulaukė tokios pagarbos, kad turėjo tris geležines duris su devyniomis spynomis, o pats karalius Karolis IV, norėdamas pabrėžti savo nuolankumą, ten įžengdavo basas. Koplyčios dekoracijos įkvėptos Jeruzalės aprašymo Biblijos Apreiškimų knygoje. Koplyčia buvo naudojama kaip Čekijos karūnos brangenybių saugykla, kurioje buvo saugoma šventųjų relikvijų kolekcija. Didžiausią įspūdį sudaro auksu ir brangakmeniais grįstos sienos ir lubos, kryžminiai skliautai, Kristaus gyvenimą vaizduojančios freskos ir 129 šventųjų paveikslai. Kad aplankytų bokštus ir koplyčią teks palaukti iki pavasario, nes žiemos sezonu jie uždaryti, tačiau imperatoriškieji rūmai laukia lankytojų beveik visą žiemą.
Karlšteino pilies legendos
Karlšteinas nuo neatmenamų laikų buvo menininkų įkvėpimas. Pasak vienos legendos, pilis buvo skirta tik dvasinėms karaliaus Karolio IV reikmėms patenkinti, todėl moterims buvo uždrausta ten įeiti. Kita legenda pasakoja apie aklą muzikantą, kuris grodavo liutnia lydimas savo ištikimo šuns. Kartą Brunsviko princas lankėsi pilyje su savo klastingu tarnu, kuris norėjo jį nunuodyti. Tarnas padavė jam taurę su nuodais, bet princas pasiūlė ją aklajam muzikantui, kad numalšintų troškulį. Ištikimas šuo neleido šeimininkui gerti iš taurės, šoko jam ant kelių ir pats išgėrė nuodus.
