Viduramžius menanti sinagoga
Masyvus akmeninis pastatas su vėlyvosios gotikos mūriniais laiptuotais frontonais buvo pastatytas apie 1270 m. Iš pradžių jis buvo vadinamas Naująja sinagoga arba Didžiąja sinagoga, tačiau XVI a. pabaigoje įkūrus kitas sinagogas, pradėtas vartoti Staronovos pavadinimas. Ji išgyveno potvynius, gaisrus, žudynes ir XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios kanalizaciją. Išskyrus 1942–45 metus, ji septynis šimtus metų tarnavo kaip prahos žydų bendruomenės sinagoga ir pagrindinė sinagoga.
Legendos apie angelus ir Golemą
Su pastatu yra susiję daugybė mitų ir legendų. Pasakojama, kad per geto gaisrus jį saugojo balandžių pavidalo angelai su savo sparnais, o dar garsesnė yra legenda apie Golemą. Teigiama, kad keistos dirbtinės būtybės iš molio kūrėjas buvo garsiausias viduramžių Prahos geto rabinas Löw – Jehuda Löw ben Becalel (1512–1609). Žmonės jį taip gerbė, kad nuo pat jo mirties sinagogoje niekas nesėdėjo jo vietoje.
Kas slepiasi Staroninės sinagogos palėpėje?"
Yra daug legendų apie dirbtines būtybes, golemus, tačiau Prahos legenda yra viena garsiausių. Pasak legendos, vienas rabinas molinį milžiną padėjo sinagogos palėpėje, į kurią patekti draudžiama ir šiandien. Jo atsargumas nuėjo taip toli, kad rabinas net liepė nugriauti išorinius laiptus, o palėpės duris dvylikos metrų aukštyje galima pasiekti tik kopėčiomis. Tačiau Golemo palaikų nei čia, nei kitos Prahos sinagogos palėpėje rasti nepavyko.
