Paragaukite čekiškų Kalėdų

Saldumo magija lėkštėje

Jau gruodžio mėnesį Čekijos namuose pakvimpa vanile ir cinamonu, kad per Kūčias stalus papuoštų įvairiausių formų ir skonių kalėdiniai saldumynai. Tradicija prieš Kalėdas gaminti, kepti, glaistyti ir tepti kremais torčiukus greičiausiai siekia net pagoniškuosius laikus! Tuomet esą buvo ruošiami gyvūnėlių pavidalo „saldumynai“ ir šie „magiški“ skanėstai būdavo kabinami ant medžių ir tvartų, kad dievybės apsaugotų derlių ir gyvūnus nuo negandų.

Čekija – konditerių karalystė

Laikui bėgant čekai savo sugebėjimais užsitarnavo konditerių karalystės titulą – dauguma šeimų gamina saldumynus savarankiškai namuose, o tai Europoje tikra retenybė. Čekijos šeimininkės paprastai gamina nuo 5 iki 20 rūšių kalėdinių pyragaičių!

Šitokia receptų gausa Jūsų nevarginsime, bet pasiūlysime du patikrintus variantus. Tikrai nesigailėsite iškepę trapių miniatiūrinių vanilinių ragelių, kuriuos be abejo rasite ant kiekvieno Kalėdų stalo Čekijoje, o jiems pagaminti Jums neprireiks net formelių tešlai pjaustyti ar pildyti. Puikiausiai pasiseks ir iškepti sausainiukų, kuriuos labiausiai mėgo pirmasis Čekoslovakijos prezidentas T. G. Masarikas. Sausainius su lazdynų riešutų gabaliukais kepė jo mama, todėl nenuostabu, kad ir suaugęs jis prašydavo jų paruošti per kiekvienas Kalėdas.

Kalėdų pynutė prieš blogio jėgas

Jei mažučių sausainiukų formavimas Jums per smulkmeniškas darbas, galite pasigalynėti su didesniu gardėsiu, kuris Čekijoje kepamas nuo pat XIV amžiaus! Kalbame apie Kalėdų pynutę. Savo forma ji primena suvystytą Vaikelį Jėzų, taigi yra naujo gyvenimo ir vaisingumo simbolis. Kalėdų pynutė visada buvo būtinas Kūčių stalo patiekalas. Anksčiau buvo tikima, kad kryžminis jos pynimas apsaugo žmones prie stalo nuo piktųjų jėgų. Nepainiokite jos su tradicinę žydų duona chala. Skirtingai nei chala, čekiška Kalėdų pynutė saldi, pilna razinų ir migdolų.

Pasninko karpis ir praktiškoji mišrainė

Dauguma čekų neįsivaizduoja Kalėdų be karpio kepsnių su bulvių mišraine. Švenčių metu šie patiekalai buvo valgomi dar viduramžiais. Kodėl karpis? Kūčių vaišės simbolizuoja pasninko vakarienę, kurios metu negalima valgyti skerdienos patiekalų. O bulvių mišrainės tradicija, ko gero, susijusi ne tik su ryškiu jos skoniu, sudarančiu puikų kontrastą švelniai karpio mėsai, bet ir su jos praktiškumu. Mišrainę buvo galima paruošti iš anksto, todėl vėliau šeimininkė galėjo atlikti kitus darbus, pavyzdžiui, puošti eglutę ar virti žuvienę.

Iki paskutinio kaulelio!

Čekiškas Kalėdų stalas neapsieitų be žuvienės, kuri verdama iš to, kas nepanaudojama karpio kepsneliams. Kodėl verdama ši gardi sriuba? Aišku – nevalia švaistyti produktų! Ši žuvų sriuba verdama įvairiai. Skaidri, kreminė, su žuvų gabaliukais, su ikrais ir pieniais... O Jums mes siūlome prabangią kreminę žuvienęsu kukuliukais.

Mūsų patarimas: Nepamirškite pasilikti kelių karpio žvynų. Prieš Kūčių vakarienę juos padėkite po lėkštėmis ir pinigų nepritrūksite visus metus!

Karpis – turtuoliams, „Kuba“ – vargšams

Būtina paminėti, kad karpis per Kalėdas būdavo patiekiamas tik turtuolių namuose. Neturtingųjų stalui vadovavo „Kuba“ – paprastas, bet sotus patiekalas iš kruopų ir džiovintų grybų – nebrangių ir lengvai prieinamų produktų. Anksčiau žmonės gamino iš to, ką tuo metu turėdavo. O žiemą, be abejo, jiems netrūko grūdinių produktų ir dar vasarą pridžiovintų grybų. Šis neįmantrus kaimiškas patiekalas net ir mieste visada buvo populiarus. Paragaukite ir suprasite – kodėl.