Per Velykas susitinka dvi priešpriešos – griežtas pasninkas ir didžiulė gausa. Pasninko laikomasi iki pat Velykų pradžios, bet iškart po to prasideda visiškai priešingi dalykai! Pavasario šventės Čekijoje tradiciškai švenčiamos su dešimtimi įvairiausių patiekalų. Įdomu, kad kiekvienas Čekijos kraštas pasižymi savo patiekalais, dažnai labai skirtingais. Tačiau kai kurie patiekalai būdingi beveik visiems Čekijos regionams.
Gastronomijos atžvilgiu, čekiškos Velykos pasižymi daugybe taisyklių ir regioninių įpročių, kurie visą velykinį laikotarpį diktuoja, ko neturėtų pritrūkti ant stalo. Pradedame Pelenų trečiadieniu, paskutiniu trečiadieniu prieš Velykas. Tą dieną reikėtų kepti „Jidášky“. Tai mielinės tešlos bandelės, pateptos medumi ir sviestu, susukti kaip virvė, simbolizuoja Judą, kuris pasikorė ant virvės. „Jidášky“ reikėtų valgyti pusryčiams Didįjį ketvirtadienį. Čekijoje Didysis ketvirtadienis vadinamas žaliuoju. Tai reiškia, kad tądien ant lėkštės neturėtų trūkti žalios spalvos patiekalo. Kas nemėgsta špinatų, gali pasigaminti žaliųjų salotų ar virtų brokolių, o didžiausi bedieviai įsipila mėtų likerio, vadinamosios „žaliosios“.
Didysis penktadienis – tai diena, kai buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus, todėl tądien krikščionys stengiasi valgyti ir gerti labai kukliai. Čekijoje pasninkas trunka iki pat Prisikėlimo šventės, švenčiamos šeštadienio vidurnaktį. Tie, kurie nesilaiko pasninko, gali pagerbti senąsias tradicijas bent jau įtraukdami žuvį į savo valgiaraštį. Anksčiau Čekijoje tradicinis karpis prieš Velykas būdavo parduodamas iš didelių statinių, taip pat, kaip prieš Kalėdas. Mėgstamas ir upėtakis, o žuvų nemėgstantieji maitinasi vegetariškai.
Didįjį šeštadienį laukia daugiausia darbų. Reikėtų kepti saldžius Velykų pyragus ir avinėlius, bet šie kepami tik tuo atveju, jei Velykų sekmadienio stalui neruošiamas ėrienos kepsnys, kurį saldus avinėlio formos pyragas pakeisdavo mažiau pasiturinčiose šeimose. Velykų avinėlis – tai paprastas kepinys iš saldžios tešlos, simbolizuojantis Kristaus auką. Iškeptą avinėlį reikia atsargiai išimti iš formos, į akis įdėti razinas, ir dar šiltą figūrėlę apibarstyti vaniliniu cukrumi arba patepti šokoladu. Avinėlio kaklas aprišamas puošniu kaspinėliu su varpeliu. Velykų pyragas – tai kepinys iš saldžios mielinės tešlos. Jo skonis primena tradicinę čekišką kalėdinę pynutę.
Didįjį šeštadienį, grįžus iš bažnyčios, Čekijoje valgomas velykinis paštetas, kepamas iš bandelės gabaliukų, kiaušinių, rūkytos mėsos gabaliukų ir jaunų dilgėlių. Šis patiekalas ar gausybė jo variantų mėgstamas iki šiol. Galite pabandyti jį pasigaminti pagal toliau pateiktą receptą.
Didžiausia krikščionių šventė yra Velykų sekmadienis. Jo svarbą pabrėžia šventinis valgiaraštis bei Velykų stalo gausa. Pirmajam patiekalui ruošiami virti kiaušiniai, simbolizuojantys naują gyvenimą. Ant stalo turėtų būti ir jaunų gyvulių mėsa, taigi į valgiaraštį įtraukiamas ėrienos arba ožienos kepsnys, o tie, kuriems ėriena neskani, kepa veršieną ar įdarytą vištieną.
Kai kuriose Čekijos kaimuose išliko paprotys Velykų pirmadienį simboliškai plakti merginas ir moteris rykšte (čekų: pomlázka). Moterys vyrams atsidėkoja dažytais ir margintais kiaušiniais. Ar žinote, kodėl per Velykas dažome kiaušinius? Viena iš legendų pasakoja, kad kai 40 dienų trukmės pasninko metu buvo draudžiama valgyti kiaušinius, kad jie nesugestų, žmonės juos išvirdavo kietai. Tačiau virtus kiaušinius reikėjo atskirti nuo nevirtų, todėl juos imta dažyti. Iki pat XX a. pradžios kiaušiniai buvo dažomi tik raudonai, nes raudona – meilės spalva.
Didysis penktadienis – tai diena, kai buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus, todėl tądien krikščionys stengiasi valgyti ir gerti labai kukliai. Čekijoje pasninkas trunka iki pat Prisikėlimo šventės, švenčiamos šeštadienio vidurnaktį. Tie, kurie nesilaiko pasninko, gali pagerbti senąsias tradicijas bent jau įtraukdami žuvį į savo valgiaraštį. Anksčiau Čekijoje tradicinis karpis prieš Velykas būdavo parduodamas iš didelių statinių, taip pat, kaip prieš Kalėdas. Mėgstamas ir upėtakis, o žuvų nemėgstantieji maitinasi vegetariškai.
Didįjį šeštadienį laukia daugiausia darbų. Reikėtų kepti saldžius Velykų pyragus ir avinėlius, bet šie kepami tik tuo atveju, jei Velykų sekmadienio stalui neruošiamas ėrienos kepsnys, kurį saldus avinėlio formos pyragas pakeisdavo mažiau pasiturinčiose šeimose. Velykų avinėlis – tai paprastas kepinys iš saldžios tešlos, simbolizuojantis Kristaus auką. Iškeptą avinėlį reikia atsargiai išimti iš formos, į akis įdėti razinas, ir dar šiltą figūrėlę apibarstyti vaniliniu cukrumi arba patepti šokoladu. Avinėlio kaklas aprišamas puošniu kaspinėliu su varpeliu. Velykų pyragas – tai kepinys iš saldžios mielinės tešlos. Jo skonis primena tradicinę čekišką kalėdinę pynutę.
Didįjį šeštadienį, grįžus iš bažnyčios, Čekijoje valgomas velykinis paštetas, kepamas iš bandelės gabaliukų, kiaušinių, rūkytos mėsos gabaliukų ir jaunų dilgėlių. Šis patiekalas ar gausybė jo variantų mėgstamas iki šiol. Galite pabandyti jį pasigaminti pagal toliau pateiktą receptą.
Didžiausia krikščionių šventė yra Velykų sekmadienis. Jo svarbą pabrėžia šventinis valgiaraštis bei Velykų stalo gausa. Pirmajam patiekalui ruošiami virti kiaušiniai, simbolizuojantys naują gyvenimą. Ant stalo turėtų būti ir jaunų gyvulių mėsa, taigi į valgiaraštį įtraukiamas ėrienos arba ožienos kepsnys, o tie, kuriems ėriena neskani, kepa veršieną ar įdarytą vištieną.
Kai kuriose Čekijos kaimuose išliko paprotys Velykų pirmadienį simboliškai plakti merginas ir moteris rykšte (čekų: pomlázka). Moterys vyrams atsidėkoja dažytais ir margintais kiaušiniais. Ar žinote, kodėl per Velykas dažome kiaušinius? Viena iš legendų pasakoja, kad kai 40 dienų trukmės pasninko metu buvo draudžiama valgyti kiaušinius, kad jie nesugestų, žmonės juos išvirdavo kietai. Tačiau virtus kiaušinius reikėjo atskirti nuo nevirtų, todėl juos imta dažyti. Iki pat XX a. pradžios kiaušiniai buvo dažomi tik raudonai, nes raudona – meilės spalva.